šlamėti

šlamėti
šlamė́ti, šlãma, -ė́jo Š, Rtr, KŽ; Kos54, L 1. intr. NdŽ, Lb, Kvr, Krs, Trgn šnarėti, šiugždėti, čiužėti: Krūmai šlamė́jo, anie manė, ka baidė Krš. Drebulės lapai šlãma visą laiką LKT193(Nm). Kas te šlãma? – Ė vėjų papūstas lapelis, ėgi gūžtoj nubudęs sujuda paukštelis A.Baran. Amžius tu šlamėsi, šilkalapi uosi S.Nėr. Malonus vakarų vėjelis, šlamėdamas medžių lapais, pūtė tiesiai man kakton, glostė plaukus ir veidą J.Bil. Drabužis, šilkas šlãma NdŽ. Popieriai tik šlãma DŽ. Šlama bumažkų (banknotų) pilnas maišelis, vos besutenka laibas ryšelis BM442. Ar turi kišenėje šlamantį (banknotą)? J.Dov. Šilkuose būtum šlamė́jus, tiek pinigo turėdama Ėr. ^ Eina per vandenį – nesušlampa, eina per šiaudus – nešlama (šešėlis) Jrg. ║ NdŽ ošti, šniokšti, ūžti: Medžias (miškas) šlãma Kls. Miškai ir girios, šilai ir šlaitai džiaugsmu dar šlamėjo V.Krėv. Šlamančio sodo pramintu taku palydi vien lapai geltoni V.Myk-Put. ║ tr. NdŽ poez. sakyti, pasakoti (ppr. kalbant apie medžius): Ką šlama nudžiūvę ąžuolai? rš. Šlamės tau tėviškės klevai: – Tu liaudžiai šauniai tarnavai! rš. 2. intr. ką nors darant, judant čežėti, krebždėti: Ir žuvis šlama krepšy J.Jabl. Teip tyku treti metai už sienų, nė pelė nèšlama Slm. A jau šlamì (rengiesi)? Sakiau, gal da miegi Mžš. 3. intr. NdŽ keliant šlamesį eiti, bėgti: Šlamù par žolę, girę, t. y. einu J. Ka anie bėgo, ka šlamė́jo par tus krūmus! Lpl. 4. intr., tr. NdŽ prk. šnabždėti, kuždėti: Apie jį niekas niekas nèšlama Pnm. Teta Gertrūda šlamėjo savo kaimynei: – Na, Marcele, juk negalima galvoti, kad šitas mūsų smalsumas būtų kokia nuodėmė rš. | Ūžia, šlãma kiekvieną vakarą man kažkas ausyse Srj. \ šlamėti; atšlamėti; įšlamėti; iššlamėti; nušlamėti; pašlamėti; paršlamėti; prašlamėti; sušlamėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • šlameti — šlametì interj. staigiam puolimui žymėti: Vilkas šlametì – ir nusinešė baroną Strn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šlamėti — vksm. Drebulė̃s lãpai šlãma vi̇̀są lai̇̃ką …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • šlamėjimas — sm. (1) Š, Rtr, DŽ, KŽ 1. NdŽ, Trgn → šlamėti 1: Ir kalbos paukščių klausiau – negerai klegėjo, ir lapų šlamėjimo klausiau – gūdžiai šlamėjo V.Krėv. Mane šlamėjims ąžuolų nuvargusį migdys rš. | prk.: Niekada nesijautėme tokie artimi, tokie… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššlamėti — iššlamėti, ìššlama, ėjo intr. KŽ 1. keliant šlamesį išeiti: Iššlamėjo šilkais apsitaisiusi Š. 2. kurį laiką šlamėti: Visą naktį ąžuolai iššlamėjo Š. šlamėti; atšlamėti; įšlamėti; iššlamėti; nušlamėti; pa …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įšlamėti — įšlamėti, į̃šlama, ėjo intr. 1. Š, NdŽ, KŽ keliant šlamesį įeiti, įvažiuoti: Aš vieną vakarą sėdžiu atsidaręs duris, tik kažkas šlamu šlamu ir įšlamėjo ant vidų Ps. Buvo i pri mūso įšlamėjusi, tautiškais drabužiais apsivilkusi – kaspinai žeme… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šlamštėti — šlamštėti, šlam̃šta, ėjo 1. Rtr, KŽ žr. šlamėti 1: Lapai dar gali šlamštėti, našlaitėms ir išsiverkti nėra laiko Pt. Nešlamšt medeliai, nesiūbuojas rš. 2. FrnW999 žr. šlamėti 3. šlamštėti; įšlamštėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšlamėti — atšlamėti, àtšlama, ėjo intr. Š, Rtr, DŽ, KŽ, Vl, Upn, Sld keliant šlamesį ateiti, atbėgti: Jis tylomis atšlamėjo (atėjo) par šiaudus J. Atàšlama lapė par bulbienokus – uodega jai, uodega (didelė)! Pn. Lietuviai, pajutę atàšlamant kryžokus,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bluzgėti — 2 bluzgėti, blùzga, ėjo intr., blūzgėti, blū̃zga, ėjo KII33 1. bildėti, trinksėti; šlamėti, skrebėti: Blùzga blùzga kas ant lubų Ukm. Man ausyse kažin kas bluzga ir bluzga Tr. Skardinis stogas bluzgėjo Tr. Pažiūrėk, kas tę punėj (tvarte)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brunzgėti — brunzgėti, brùnzga, ėjo intr. 1. skambėti, zvimbti, brungzti: Stygos brunzgėjo, fleita spygavo rš. Lėktuvai suko ratu, grasinamai brunzgėdami rš. 2. neaiškų garsą išduoti, čeženti, šlamėti: Ans brùnzga, t. y. balsą daro J. ║ tarškėti, brazdėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dainuoti — dainuoti, uoja, ãvo 1. tr., intr. J atlikti vokalinį kūrinį, dainą traukti: Susėdę už stalo pradėkim dainuoti Dkš. Dainuok, sesytė, ko nedainuoji? Sch5. Dainą dainuoti K. Kiauliškas dainas dainuot ir žviegt užsimanė K.Donel. Eglė jiems dainuoja… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”